Futurama Apžvalga
Aprašymas: Sveiki atvykę į Naująjį Niujorką! Praėjo tūkstantis metų. Jūsų laukia tokia ateitis, kokios net neįsivaizdavote. 25-erių metų picos išvežiotojas, kurio gyvenimas buvo nieko vertas, netyčia užsišaldo 1999 m. gruodžio 1 d. Jis nubunda ateityje, po tūkstančio metų ir gali vėl viską pradėti iš naujo. 1 serija.
Turiu prisipažinti, kad žiūrėti Futurama po tiek metų buvo kaip grįžti namo po ilgos kelionės ir atsigulti į šiltą lovą. Jaučiau nostalgiją, jaunystėje turėtą paprastesnį gyvenimą… žodžiu viskas susimaišę. Jei ir jūs buvote senos Futuramos fanai, garantuoju, kad jausitės taip pat. O bendrai, beveik niekas čia nepasikeitė, ir tai yra tiek į gera, tiek į bloga (apie tai vėliau) – visi pliusai šiam sezonui galioja ir prieš tai buvusiems. Mano nuomone, pagrindinė Futuramos stiprybė yra veikėjai. Ši komanda susideda iš keisčiausių, kvailiausių, bet kartu ir mieliausių kosminių siuntų pristatytojų. Kiekvienas veikėjas yra perspaustas, bet niekada netampa per daug įkyrus ar užstrigę tam pačiam istorijos rate, kaip kokie Simpsonai. Visgi asmeniniai mano favoritai tikrai yra Benderis ir Dr. Zoidberg – tai lyg dvi skirtingos monetos pusės, kurios gan panašios ir kuriems dažnai tenka antrojo plano keistuolių vaidmuo. Tačiau daugelis juokingiausių Futuramos scenų būtent ir stovi ant šių veikėjų pečių.
Tai, kad Futurama turi tiek daug populiarių MEMES, turėtų jums pasakyti, kiek čia yra gerų idėjų ir geros komedijos. Nors šis serialas daugiausia fokusuojasi į komedijos aspektą, stipriausia visos istorijos dalis yra emocijos. Sąžiningai pasakysiu, kad Futurama gali sukurti širdį veriančius epizodus ir veikėjus, kuriuos kartais tiesiog norėtum apkabinti. Jei tuo netikite, siūlau pažiūrėti epizodą “Jurassic Bark” ir tada man kažką pasakyti. Net šis sezonas, nors turi daugiau satyros apie dabartinę visuomenę, vis nepamiršta veikėjų jausmų ir baimių. Vien dėl to taip lengva įšokti vėl atgal į šį pasaulį, nes veikėjai jaučiasi jog būtų tikri, ir tu jau juos pažįsti kaip nuluptus. Futurama yra toks geras mišinys tarp “Rick and Morty” ir “Simpsonų”.
Negaliu pasakyti, kad viskas čia veikia taip gerai kaip ankščiau, ar net taip gerai, kaip atsimenu. Iš vienos pusės, aš ir jūs pasikeitėme ir į dalykus manau visi žiūrime kiek kitaip nei kokiais 2005 metais. Pažiūrėjus į dabartinių animacinių serialus, jų istorijas, ir kaip jie jas pateikia… Pažanga temų rimtumu ar sudėtingumu tikrai jaučiasi. Futurama vietomis gali atrodyti… am, šiek tiek atsilikus ir vėluojanti į nuvažiuojantį traukinį. Dabartinis sezonas kartais atrodo ima labai daug iš Rick and Morty ir South Park. Kelios scenos labiau primena būtent šių komedijų stilių nei Futuramos. Na ir kartais pačios animacijos kokybė gali atrodyti šiek tiek pigesnė, vėlgi palyginus su tuo ka turime dabar. Tačiau Futurama visada buvo Simpsonų mažesnė nuoširdesnis sesė.
Bendrai – 9/10The Creator Apžvalga
Aprašymas: Epinio mokslinės fantastikos veiksmo trilerio „Kūrėjas“ veiksmas vyksta būsimo karo tarp žmonijos ir dirbtinio intelekto jėgų fone. Džošua, užkietėjęs buvęs specialiųjų pajėgų agentas, sielvartaujantis dėl pradingusios žmonos, yra užverbuojamas sumedžioti ir nužudyti „Kūrėją“, nepagaunamą pažangaus dirbtinio intelekto architektą, kuris sukūrė paslaptingą ginklą, galintį užbaigti karą…
Holy moly, jei kalbėtume tik apie vaidyba ir apie vizualinius efektus ar jų išdirbimą, tai turbūt vienas geriausių mokslinės fantastikos filmų per pastarąjį dešimtmetį. Ir dar pažiūrėjus biudžetą, aplamai sunku net pagalvoti kiek reikėjo darbo, pasiruošimo, ir pastangų tokiam rezultatui pasiekti. Kiekvienas kadras jaučiasi gyvas ir spalvingas. Aktoriai atlieka tikrai gera darbą ir net vaikai, kas dažniausiai būna rimtų istorijų kirtis, įtikinamai perteikia emocijas. Daugelis šio filmo scenų buvo filmuota realiose lokacijose, o ne ant standartinio Green Screeno ir tai be galo jaučiasi per visą filmą… na gal iki paskutinės dalies…Bendrai, pasaulis jaučiasi išdirbtas vizualiai ir į pačius robotus, ginklus, ar kostiumus įdėta daug pastangų, jog jie neatrodytų tokie žaisliniai.
Na čia ir bus toks pliusas ir minusas. Daugelis istorijos yra gan neblogas nuotykis tarp dviejų veikėjų kurie bando išgelbėt pasaulį. Čia gan nemažai veiksmo, emocinių scenų, ar tiesiog įdomiai atrodančių lokacijų kurios susideda į gražia visumą. Tik… tik čia labai svarbu – negalvokite apie tai ką matėte. Pasimėgaukite filmu ir pamirškite jį… nes kuo toliau bandai dėliotis viską, tuo visas pasaulis lūžta. Filmas bando rodyti apie realistiška pasaulį, tačiau jokios kitos šalys ar institucijos neegzistuoja. Pasaulis yra kartu ir toks didelis tačiau veikėjai randa vienas kita per kelias akimirkas, o istorijai einant į pabaiga tiesiog veikėjai tiesiog teleportuojasi. Filmo pradžioje viskas rodoma kaip slapta infiltravimosi misija, tačiau po to kažkaip tankai stebuklingai atsiranda giliai priešo teritorijoje…. o pačios šalys neturi jokios oro gynybos, priešinimosi, ar net AI ginklu sistemų… Ir tiesa pasakius, per visu Pew Pew, net nesupratau koks tikslas buvo daryti AI robotus, atrodo jog filmas nieko neturėjo pasakyti apie dirbinį intelektą, ką tai iš tikro reikštų, ar kaip toks organizmas mastytų.
Aš turiu viena nekenčiama dalyką, bet labai nekenčiama… negaliu pakęsti kai istorijos sukuria priešus prieš kuriuos atrodo neįmanoma kariauti, tačiau link pabaigos padaro juos tokius kvailus jog net vienas veikėjai gali viska sunaikinti. Ir čia turbūt vienas blogiausių šito variantų. Kur pradedi klausinėti ar šiame pasaulyje nėra kamerų, dronų, ar bet kokios apsaugos. Jei aš į lėktuvą įlipti turiu triusikėlius nusimauti, tai jau kad ieškomas veikėjas kažkaip stebuklingai į mėnulio skrydį patektų tai tu gal manęs nebejuokink. Ir aš suprantu, taip, Amerika ir kitos didelės šalys dažnai sukuria savo konfliktus dėl naudos… užimti teritorija, paglemžti jos resursus… tik čia kaip ir pamiršo duoti priežastį kodėl amerikiečiai norėtų finansuoti trilijono vertės projektą, kad kitam pasaulio krašte ant vos gyvo roboto branduolinį ginklą numestum… Filmas labai labai nori būti protingas ir priversti jus susimastyti, bet jis neturi realiai ką pasakyti tik – nu karas blogai, Amerika irgi, robotai geri visai, baisu. Šis filmas labai graži vaza, pilna pasenusio gėlių vandens.
Bendrai – 7/10The Wolf of Snow Hollow Apžvalga
Aprašymas: Maža Jutos miestelio gyventojų bendruomenė patirią vieną žmogžudystę po kitos. Nors policijos pajėgos bando išsiaiškinti kas dėl to kaltas, pasklinda gandas jog tai gali būti vilkas… arba kažkas didesnio. Miestelio šerifas kovojantis su savais praeities demonais turės išspręsti šią paslaptį bandydamas neprarasti sveiko proto.
Šis filmas keistas, kartais tono atžvilgiu kovoja pats su savimi, ir padaro gan nemažai klaidų. Tačiau pati patirtis žiūrėjimo – tikrai įdomu. Ši istorija tai kaip panikos ataka, kuri iš pradžių juda lėtai ir neišraiškingai. Tačiau kuo toliau tuo viskas greitėja garsėja ir blogėja iki tos vietos kada ir pats nori šaukti – Po velnių! Pagrindinis istorijas variklis yra mūsų veikėjo gyvenimas ir demonai kurie vis labiau ryškėja. Tai kartu ir labai žmogiškas filmas, nors veikėjai gali atrodyti perspausti, jie nesijaučia lyg būtų karikatūros ir istorija neskirsto kažko į Teisius ir Neteisius. Daugelis geriausiu šio filmo scenų turi protingai išdirbtus veikėjus ar humorą, kas suteikia šiai istorijai keisto žavesio, nors scenarijus dar reikėtų darbo.
Gerai… čia bus ir pliusas ir minusas… tai absoliučiai ne siaubo filmas… geriausiu atveju tai pavadinčiau trileriu. Nors gali rasti kelias gan žiaurokai atrodančias mirtis, bet viskas tuo kaip ir pasibaigia. Tai istorija labiau apie veikėjus ir jų vidines, realias baimes, negu apie patį piktą „vilką”. Ir tiesa pasakius pagrindinė byla gan didele laiko dalį nukrenta į antrą planą, kas nesuteikia labai daug laiko visiem faktams įsigerti į smegenis. Kažkuriuo metu turėjau sau priminti, kad – „aj jo, čia apie žmogžudystes filmas”… Nors istorijos pabaiga man patiko, kaip žiūrovas neturi beveik jokios informacijos, kad bent nuspėtum kas iš tikro buvo kaltas. Antra – komedijos aspektas čia nėra tas kuriame juoksitės susiėmę už pilvo. Komedija čia sausoka ir remiasi keistais veikėjais, bei pripažinsiu, gan daug laiko tai tiesiog rėkimas vienas ant kito. Čia rasite daug juokingų momentų tačiau filmas nėra linksmas ar net pozityviai nusiteikia.
Kaip filmui kurį rašė, režisavo, ir pagrindinį vaidmenį atliko tas pats žmogus, sakyčiau gan pavykęs blynas. Tik kartais labai stipriai jaučiasi, hm, pasimetimas…. daugelis kadrų ir kameros darbo yra gan paprasti, mažai stilizuoti, ir perteikiami gan blankiai. Kai kurie kadrai atrodo nuspalvinti teisingai, kiti atrodo būtu palikti neliesti. Filmas kartais gali jaustis lyg televizinė drama… Ir nors aktoriai čia geri, tačiau kai kurie nesugeba ištempti tiek daug emocijų kurių reikalauja toks skriptas. Kaip jau minėjau, viskas jaučiasi gan pasibarstę, kartais sunku suprasti kaip ir kas vyksta, o gan didelė dalis to kaip nutiko nusikaltimai tiesiog nesusideda į visumą… kontrastas tarp skirtingų istorijų ir tonų čia jaučiasi labiau kaip katapultacija į kitą stratosferą, nei lengvas perėjimas.
Bendrai – 7/10Mashle Apžvalga
Aprašymas: Magų pasaulyje gimsta Mašas, jaunas berniukas, kuriam trūksta magijos, tačiau jis yra stipriausias žmogus… kam reikia magijos kai viena ranka gali nuversti kalną? Mašo egzistavimas ir likimas pakeis visą šį pasaulį.
Pagrindinis šio ANIME pliusas yra VIBAS arba pačios istorijos jausmas. Viskas čia gan gyva, greitai, ir energinga. Pati istoriją lengvai sugeba sukelti tą – „išspardyk jam sėdynę” jausmą. Muzika… smagu, kai anime naudoja ne standartine muziką, tarkim Repą ar RNB. Mashle išnaudoja tai pačiu geriausiu būtų – sukelti HYPE. Nuo Harrio Potterio stiliaus paslaptingų tonų iki RNB kuris puikiai tiktų į tavo sporto salės miksą. Kiekvieno veikėjo veiksmų arsenalas irgi turi unikalesnių savybių, tad nėra taip jog visi naudotųsi tais pačiais burtais tik skirtingom spalvom…. Bendrai Mashle turi labai pozityvų toną, daugelis priešų greitai tampa draugais. O kiekvienas kliedesys apie tai kokie visi blogi ir kaip pasaulis turėtų veikti yra palydimas kumščio į veidą ir palinkėjimu atsipalaiduoti…
Sujungus tokias istorijas kaip Harry Potter ir One-Punch Man – rezultatas turėtų būti gan aiškus. Tai toks įdomus jausmas, kada visur aplink pilna magijos ir taisyklių, o tavo pagrindinis veikėjas, tiesioginę to žodžio prasme eina kiaurai sienas. Geriausiai Mashle apibūdina tas jausmas kai pasikėlęs veikėjas aiškina koks jisai svarbus o tu tiesiog jam užvažiuoji iš dešinės ir visiem ramu. Ir panašiai kaip ir One-Punch Man, daugelis istorijos įtampos ir konfliktų ateina iš antraeilių veikėjų, kurie yra įdomūs bet ne tiek išdribti… Na o pačios anime kokybės atžvilgiu čia viskas yra padaryta tikai gerai, tačiau nelabai kuo nustebins.
Tikrai nedaug trūko, jog Mashle taptų mano favoritu. Bet turim dvi problemėles. Pirma – nors Harrio kopijavimas pradžioje padeda pritraukti žiūrovus, tačiau ties viduriu tai tampa šiek tiek nuobodoką. Daug dalykų jau žinosite ir priverčia pasaulį jaustis šiek tiek nuobodoku. Manau jog turint daugiau unikalesnių taisyklių ar apribojimų leistų Mashle įgauti didesnį unikalumą. Tai sakau dėl to jog tiek veikėjų, tiek pačios animacijos kokybės atžvilgiu, čia tikrai galima plėstis ir nereikia į jokias kitas istorijas „remtis”. Antra – struktūriškai šitas anime pasimetęs. Labai dažnai neaišku nei kas tiksliai nei dėl ko vyksta. Ir sunku net pasakyti koks bendras viso sezono tikslas. Atrodo, jog viskas remtųsi tavo Harry Potter žiniomis, bet kartu neišlaikomas balansas tarp pačios mokyklos ir pagrindinės istorijos. Tai žiūrint pavienius epizodus kartais gali pasijausit lyg būtum kažką prašokęs.
Bendrai – 8/10They Cloned Tyrone Apžvalga
Aprašymas: Kaimynystėje gyvenantį narkotikų prekeivį Fonteiną nušauna konkurentas Aizakas, o kitą rytą jis patiria didžiulį šoką atsibudęs savo lovoje nesužeistas. Jis, Slidusis Čarlzas ir Jojo pradeda tirti šį incidentą ir galiausiai jų paieškos nuveda į didžiulį požeminį kompleksą, kuriame vyriausybės remiama laboratorija atlieka eksperimentus su vietiniais juodaodžiais gyventojais.
Pirma, filmas vietomis yra daug rimtesnis ir įtemptesnis nei gali atrodyti iš pradžių. Kelios scenos čia priverčia net atsistoti kedėję, kitaip sakant būna Pilnos Kelnės Įtampos. O tam padeda veikėjai kurie jaučiais labiau kaip karikatūros metami į pačias keisčiausias ir šūdinusias situacijas. Pala, o tai, kad veikėjai elgiasi kaip karikatūros nėra blogai? Ah… va čia ir filmo pliusas, viskas paaiškinama ir kiekvienas veiksmas gražiai sukrenta į vietas. Tad pagrindiniai veikėjai kartais gali atrodyti kaip manipuliuojami vaikai ir net nesuprantantys to patys. Turbūt jau supratote, jog daug kas čia paremta Amerikos istorija su rasizmu, eksperimentavimu, blogais rajonais, ir kitais, gan sudėtingais socialiniais konceptais. Tad jei nesidomėjote šias „mažiau skelbiamais” istorijos faktais, daugelis vietų atrodys perspaustos ar net absurdiškos… Bet jei žinosite bent kažką, iškart pastebėsite kas ir kaip… o svarbiausia kodėl… tai labai keistas filmas – vienu metu jis atrodo tyčiojasi iš afroamerikiečių kultūros tačiau kitu metu juos labai palaiko. Na, kaip mixas tarp seno tipo Blaxploitation istorijos ir dabartinio politinio supratimo…
Istorijos kurios maišo komedija su rimtais žanrais tapo mano mėgstamiausiais filmais, bet dažnai ta „komedijos” dalis būna labai silpna. Čia taip nėra, taip, humoras tikrai ne kiekvienam – jis dažnai remiasi stereotipais ir absurdo situacijomis, kuriomis kartais net man sunku patikėti. Tačiau patys „juokeliai” dažnai jaučiasi gan logiški, veikėjai nemėto prikolų po 2 sekundžių po to kai jų draugai mirė (Ehem, Marvel). Viskam tam padeda, jog humoras yra paskirstytas gan tolygiai, niekada nesijaučia lyg direktorius sakytų – „va šitoj scenoj reikia kokį sąmojį įdėti”. Tai labai paprasta komedija kurioje kas ketvirtas juokelis turi gilesne prasmę.
Realiai šis filmas neturi labai daug prie ko prisikabinti. Kameros darbas ar specialieji efektai tikrai nėra kažkokie įspūdingi, tačiau tokio bruožo filmui to užtenka. Kai kurie antraeiliai aktoriai gali būti silpnesni, tačiau Jamie Foxx ir John Boyega stipriai viską kompensuoją. Nors pripažinsiu kai kur audio miksavimas buvo gan keistas, trenk per kepurę, nieko negalėjau suprasti ką veikėjai sako. Ir nors suprantu kodėl tai daroma, bet pirma filmo pusė yra šiek tiek per ilga, ir norėtųsi vieną ar kitą scena bent dalimi pagreitinti… Manau didžiausia problema, jog filmas gan nišinis, tiek dėl politinių pasisakymų tiek dėl pačio blaxploitation žanro šaknų. Tačiau filmas nėra apgaulingas, jei pažiūrėję trailerį, neužsikabinsite ant stilistikos ir idėjos, tada filmas tikrai ne jums.
Bendrai – 8/10Tour de Pharmacy Apžvalga
Aprašymas: Trumpas filmas, pasakojantis apie dopingo paplitimą profesionalaus dviračių sporto pasaulyje. Tačiau ne viskas čia yra taip kaip gali atrodyti iš pradžių ir kiekvienas sportininkas parodys daugiau negu dopingą…
Nuoširdžiai tai čia jaučiasi lyg savaitgalį susirinkę draugai nusprendė nufilmuoti pačia kvailiausia istoriją. Ir tie draugai nemažo „kalibro”. Andy Samberg? Yep, Mike Tyson? Žinoma, John Cena? Na aš jo nematau… bet filme jis tikrai yra. Tai kad ši absurdo komedija yra perpildyta Holivudo žvaigždžių, manau tapo aišku. Bet kartais vis vien klausi – Kaip po perkūnais jie gavo Dolph Lundgren sakyti tokias nesąmones? Ir čia, didelė dalis šio filmo žavesio. Tu ir aš supranti, kad gauti tiek populiarių aktorių galima tik tuo metu jei jie irgi turi panašų humoro jausmą. Ir kartais net akies krašteliu gali matyti kaip vienas ar kitas aktorius vos vos nesusijuokią sakydamas savo fraze. Viskas jaučiasi labai nuoširdžiai ir šiltai, lyg nusikeltum 10 metų atgal ir draugų būrį, vėl kurtum kvailus video… tik su MILŽINIŠKU biudžetu.
Ar turite mėgti dviračių sportą šiam filmui? Va čia tai sunkiausias klausimas. Dalis šio filmo atrodo myli šį sportą ir pačias rungtynes, dalis atrodo tiesiog tyčiojasi iš viso šio koncepto. Tad gauname gan neblogą miksą kuris turėtų bent šiek tiek patikti visiems. Bendrai, filmas neatrodo pigiai. Taip, jaučiasi apribojimai, bet kūrėjai sugeba gan įdomiai inkorporuoti realia stock medžiaga, VHS kasečių įrašus, ar tiesiog emuliuoti senų kamerų stilistiką. Viską sudėjus, iš pirmo žvilgsnio gali pagalvoti, jog čia RIMTA dokumentika. Ir pats svarbiausias dalykas – visa filmas trunka vos 40 minučių. Tad nereikės švaistyt valandų ar dienų žiūrint pilną sezoną tik tam kad nusivilti pabaigoje. Tour De Pharmacy tiesiog „užkandžio” dydžio, daugiau tokių!
Realiai Tour De Pharmacy turi tik 2 problemas. Pirma, didelė dalis scenų yra nevienodos – kai kur atrodo viskas labai išdirbta, tiek humoras, tiek aktorių ir kameros darbai. Tačiau kitoms atrodo trūko šiek tiek laiko ar biudžeto ir jos jaučiasi… na tikrai negalėčiau pavadinti blogai, tačiau, na – „PIGIAI”. Antras ir galbūt didesnis dalykas – humoras. Taip, kaip ir kiekvienoje komedijoje, čia galima rasti lėkštų bairių ir CRINGE momentų. Tačiau pagrindinis dalykas – tai absurdo humoro komedija kuri nėra labai plati. Daugelis juokelių yra panašios stilistikos ir idėjos. Jei toks stilius jums patinka taip pat kaip man, tada viskas bus Fantastiška. Bet jei per pirmas 10 minučių neužkabins, siūlyčiau tiesiog pakeisti „kanalą”.
Bendrai – 8/10Visos Apžvalgos
Pasiūlyk ką žiūrėti - Filmų Apžvalgos/Filmu Rekomendacijos - Nauji, seni, geri, blogi, o gal gerai-blogi? Va čia tai rasite visokio kino kratinį ir tai dėl to kad Kinas, tokia plati sfera. Retai gali rasti filmą kuris būtų toks pat, na taip, galime pajuokauti apie Holivudas kuris perdarinėja kiekviena idėja kuri bent kiek pasiseka arba apie tuos kūrėjus kurie savo istorija jau 5 kartą perpasakoją. Tačiau kiekviena istorija taip pat skirtinga kaip ir dvi snaigės krentančios žvarbų žiemos vakarą (truputį romantikos įvesti reikia), taip jos gali būti vienodos iš šalies, tačiau aktoriai, kaip filmas buvo statomas, ar net jo kultūrinis įnašas, viskas bus šiek tiek kitaip, šiek tiek pajudėję. Juk labai kvaila paimti filmą pastatytą prieš 50 metų ir kaltinti jį tuo, kad dabar neatitinka šiuolaikinių visuomenės standartų ar įsitikinimų. Filmų Apžvalgos/Filmu Rekomendacijos mano kuklia nuomonę, turi būti vis skirtingos, juk visi filmai turi savo tam tikrą auditoriją. Taip direktoriai ir aktoriai gali turėti kitas idėjas, galbūt tai kuriama vien tik tam kad užsidirbti daugiau pinigų, kad išnaudoti egzistuojančią istoriją, ar kartais tiesiog papasakoti kam nors tai kas jau dešimtmetį sukasi autoriaus galvoje. Tačiau pats filmas, egzistuoja kaip tam tikra laiko kapsulė, kūrinys kuris yra kartu ir visų prie jo dirbančių žmonių dalis, bet kartu ir atskira "būtybė". Tad vienintelis šios "būtybės" tikslas yra surasti savo auditoriją ir jei patikti. Tad jei filmas jums patiko, viskas, jis atliko savo darbą ir jūs gavote to ko norėjote iš šitų mainų - Jūs gerai praleidote laiko o filmas gavo naują gerbėją. Tačiau į kiekvieną filmą taip pat reikėtų žiūrėti kritiškai, klausiant kas jame veikia ir kas galėjo būti kitaip. Dėl ko? Paprasta, visada norisi daugiau "Prožektoriaus Šviesos" duoti tiems kūrėjams kurie stengiasi daugiau, kurie pridėjo ta extra pastangų, ir tikrai stengėsi. Žinoma, ne visada gali pasakyti kada kas stengėsi, bet kai kurie projektai "jaučiasi" labiau nuoširdūs.Pasiūlyk ką žiūrėti!