Hocus Pocus

Aprašymas: Smalsus jaunuolis persikelia į Seilemo miestelį, kur sunkiai įsitvirtina tarp savo bendraamžių. Tai yra iki tol kol visiškai netyčia pažadina trijulę velniškų raganų, kurioms buvo įvykdyta mirties bausmė jau XVII a. Kaip pavyks sutramdyti ilgai belaukiantį blogį ir ar pavyks išspręsti visas problemas iki baigsis laikas?

Jei ieškotumėte filmo visai šeimai būtent apie raganas – Hocus Pocus tai turbūt vienas smagiausių ir vietomis, gan žiaurių, senų gerų filmų. Visa istorija tiesiog trykšta keista energiją ir dalykai rutuliojasi vienas po kito tokiom linkmėm kurioms galbūt nesitikėjai. Dėl to judėjimo ir vis naujos informacijos filmas atrodo praeiną labai gretai ir nepalieka milžiniškų istorijos spragų kurios išmestų tave iš Halloweeno dvasios. Nereikia per daug investuot į istoriją, bet tas kas norės čia ras visai smagų vakarą.

Binx!! Nežinau kodėl tas katinas man taip įstrigo, gal dėl savo „Tragiškos” istorijos o gal dėl to, kad kartais buvo šūdžius. Bet jei reikėtų rinkti geriausia „Juodą katę” filmuose šis veikėjas dalintųsi pirmą vietą su Saliamu iš Sabrinos. Bendrai keli ne pagrindiniai veikėjai čia man tikrai patiko, ir net turėjo gan „subrendusių” idėjų ir mąstymo apie pasaulį, na ne taip kai daugelis šeimos filmų, kur saugusieji elgiasi kaip vaikai ir didžiausios problemos būna susieją su buvimu „populiariu”. Čia nors ir šeimos filmas, gali rasti įdomių dalykų nesvarbu koks amžius būtum.

Na pripažinsiu, kad didžioji problema bent man su šiuo filmu yra aktoriai – taip daugelis jų tikrai atlieką savo darbą labai gerai, bet dalis vaikų veikėjų jaučiasi, na tie atvejai kai – „Pasamdysim direktoriaus dukra, kad šitą veikėją vaidintų”. O ir negalėčiau jums meluoti ir sakyti, kad pačios raganos yra geri veikėjai. Dažnai jos jaučiasi labiau keistos nei baisios, ir ekscentriškumas kai būna perspaustas veikia prieš šią istoriją. Vietomis dialogas arba aktorių ekspresijos atrodo taip perspaustai, kad ne kartą nusijuokiau tada kada filmas turbūt to nenorėjo.