Harley Quinn

Aprašymas: Seriale pagrindinis dėmesys skiriamas vienai Harley Quinn, kuri pati ruošiasi tai padaryti Gotam miestą savo naujais namais. Tačiau vienas lauke ne karys, tad netrukus aplink mūsų pakvaišusią merginą susiformuoją tokių pat bepročių ratas, kuris į komiksų istorijas pažiūri su paprastumu ir labai stipriu humoro.

Animacijos, veikėjų įgarsinimu, stiliumi, ir muzikalias pasirinkimais šitas serialas yra pats tas ko reikią ir viskas susilpnina labai kokybiškai. Ne vieną kartą po darbo tiesiog užsidėjus epizodą gali labai neįpareigojančiai ir smagiai praleisti 20 minučių. Stilius primena senesnius DC filmukus tačiau kai nori pasirodyti kažką tikrai įdomaus, sugeba leisti savo animatoriams tikrą laisvę. Taip, nemanau, kad šį serialą žiūrėsite vien dėl techninių specialybių, bet visi maži dalykai padeda labiau mėgautis istoriją, o veikėjai neužknisa nors iš pradžių gali šiek tiek „Groti” nervais.

Aš tokioje keistoje vietoje dėl Meta-Humoro, taip tikrai smagu matyti vis daugiau serialų ar filmų kurie „supranta kas yra” ir gali pasišaipyti iš savęs. Antra vertus, daugelis šio humoro variantų yra daromi tiesiog, kad daryti, kaip koks naujas trendas. Harley Quinn nekiša nieko tau tiesiai į veidą, tačiau randa momentų kada pakritikuoti bendrai visą savo istoriją ar kai kuriuos keistus dalykus kuriuos mes jau esame įpratę matyti super herojų filmuose. Taip pat, tai yra labai gerai išdirbtas požiūris į feminizmą ir moterų vaidmenį komiksuose. Čia ne ta versiją kur „kiekvienas baltaodis vyras yra blogas” bet tiesiog žmonės su savo keistom problemom. Oh dar greitai, pradėjau labai mėgti kai tokius herojus parodo apsipirkinėjant, ar bandant mokėti už nuomą, ar dar ką, taip jei jaučiasi labiau žmogiškesni ir tikresni.

Gerai… dažnai, labai dažnai veikėjai tiesiog daro dalykus kuriuos nusprendė prieš dvi minutes, tada labai sunku nuspėti koks jų tikslas ar kokia sezono pabaiga bus. Taip suprantama, kad kalbame apie bepročių kompaniją, tačiau kai kuriose vietose tai labai išsišoka. Pradžioje tai taip stipriai nesijaučia, kuo istorija labiau plečiasi tuo daugiau viskas tampa „o šia savaitę mūsų herojai kovoja suuu…” stiliumi, kada keli epizodai atrodo tiesiog vyksta. Tai leidžia paimti beveik bet kuria seriją ir tiesiog mėgautis, bet kartu reiškia, kad nesi niekada pilnai investavęs savo dėmesio į kažkokį tikslą ar istorijos paslaptį. Ir dėl to gali šiek tiek… primiršti, kad praleidai pavyzdžiui antro sezono kokią seriją netyčia.