Home Alone 4

Aprašymas: Artėjant tėvų skyryboms, Kevinas McCallisteris turi sužlugdyti savo seno priešo Marvo ir jo žmonos Veros sąmokslą pagrobti sosto įpėdinį princą, nepaisant jo tėvo Peterio, Piterio sužadėtinės Natali ir Natali liokajaus pono Preskoto prieštaravimo.

Eh, jau supratau, kad nusamdyti gerus pagrindinius aktorius nelabai įmanoma, keisčiausia, kad visai neblogai savo darbą atlieka pagalbiniai veikėjai, bet pagrindiniai… eh, arba jie absoliučiai perspausti ir elgiasi visiškai nelogiškai arba jie tiesiog „egzistuoja” ir sako savo linijas. Žinoma didžiausia problema lieka pagrindinis vaikas kuris neturi visiškai jokios charizmos ir tu pradedi norėt, kad gal tie vagys jau jį ir išsineštų iš šito filmo.

Šitas namas atrodo absoliučiai niekada negyventas, viskas taip tvarkinga, taip sterilu, kad prisiekiu jaučiasi labiau lyg kas laužtųsi į muziejų nei į kieno nors namus. O tokioje aplinkoje spąstai tampa atrodo tiesiog random dalykai, o ne, vagis nukrito laiptais, kaip originalu ir netikėta. Viskas jaučiasi kažkaip atvirkščiai Vienas Namuose standartams ir tonui.

Nežinau, nežinau kodėl šitas filmas turi keistą vietą mano širdyje, jis beprotiškai kvailas, tačiau kelios vietos ir aktoriai man tikrai patiko. Nežinau, atrodo lyg šis filmas kartkartėm parodo šiltas emocijas ir, baisu tai net pasakyti, bet „įdomų” istorijos rašymą. Daug nesitikėkite, rašydamas šita pliusą, aš jau kapstausi paskutiniuose šio filmo kauliukuose, kad galėčiau bent vieną pliusą duoti…