The Creator Apžvalga

Aprašymas: Epinio mokslinės fantastikos veiksmo trilerio „Kūrėjas“ veiksmas vyksta būsimo karo tarp žmonijos ir dirbtinio intelekto jėgų fone. Džošua, užkietėjęs buvęs specialiųjų pajėgų agentas, sielvartaujantis dėl pradingusios žmonos, yra užverbuojamas sumedžioti ir nužudyti „Kūrėją“, nepagaunamą pažangaus dirbtinio intelekto architektą, kuris sukūrė paslaptingą ginklą, galintį užbaigti karą…

Holy moly, jei kalbėtume tik apie vaidyba ir apie vizualinius efektus ar jų išdirbimą, tai turbūt vienas geriausių mokslinės fantastikos filmų per pastarąjį dešimtmetį. Ir dar pažiūrėjus biudžetą, aplamai sunku net pagalvoti kiek reikėjo darbo, pasiruošimo, ir pastangų tokiam rezultatui pasiekti. Kiekvienas kadras jaučiasi gyvas ir spalvingas. Aktoriai atlieka tikrai gera darbą ir net vaikai, kas dažniausiai būna rimtų istorijų kirtis, įtikinamai perteikia emocijas. Daugelis šio filmo scenų buvo filmuota realiose lokacijose, o ne ant standartinio Green Screeno ir tai be galo jaučiasi per visą filmą… na gal iki paskutinės dalies…Bendrai, pasaulis jaučiasi išdirbtas vizualiai ir į pačius robotus, ginklus, ar kostiumus įdėta daug pastangų, jog jie neatrodytų tokie žaisliniai.

Na čia ir bus toks pliusas ir minusas. Daugelis istorijos yra gan neblogas nuotykis tarp dviejų veikėjų kurie bando išgelbėt pasaulį. Čia gan nemažai veiksmo, emocinių scenų, ar tiesiog įdomiai atrodančių lokacijų kurios susideda į gražia visumą. Tik… tik čia labai svarbu – negalvokite apie tai ką matėte. Pasimėgaukite filmu ir pamirškite jį… nes kuo toliau bandai dėliotis viską, tuo visas pasaulis lūžta. Filmas bando rodyti apie realistiška pasaulį, tačiau jokios kitos šalys ar institucijos neegzistuoja. Pasaulis yra kartu ir toks didelis tačiau veikėjai randa vienas kita per kelias akimirkas, o istorijai einant į pabaiga tiesiog veikėjai tiesiog teleportuojasi. Filmo pradžioje viskas rodoma kaip slapta infiltravimosi misija, tačiau po to kažkaip tankai stebuklingai atsiranda giliai priešo teritorijoje…. o pačios šalys neturi jokios oro gynybos, priešinimosi, ar net AI ginklu sistemų… Ir tiesa pasakius, per visu Pew Pew, net nesupratau koks tikslas buvo daryti AI robotus, atrodo jog filmas nieko neturėjo pasakyti apie dirbinį intelektą, ką tai iš tikro reikštų, ar kaip toks organizmas mastytų.

Aš turiu viena nekenčiama dalyką, bet labai nekenčiama… negaliu pakęsti kai istorijos sukuria priešus prieš kuriuos atrodo neįmanoma kariauti, tačiau link pabaigos padaro juos tokius kvailus jog net vienas veikėjai gali viska sunaikinti. Ir čia turbūt vienas blogiausių šito variantų. Kur pradedi klausinėti ar šiame pasaulyje nėra kamerų, dronų, ar bet kokios apsaugos. Jei aš į lėktuvą įlipti turiu triusikėlius nusimauti, tai jau kad ieškomas veikėjas kažkaip stebuklingai į mėnulio skrydį patektų tai tu gal manęs nebejuokink. Ir aš suprantu, taip, Amerika ir kitos didelės šalys dažnai sukuria savo konfliktus dėl naudos… užimti teritorija, paglemžti jos resursus… tik čia kaip ir pamiršo duoti priežastį kodėl amerikiečiai norėtų finansuoti trilijono vertės projektą, kad kitam pasaulio krašte ant vos gyvo roboto branduolinį ginklą numestum… Filmas labai labai nori būti protingas ir priversti jus susimastyti, bet jis neturi realiai ką pasakyti tik – nu karas blogai, Amerika irgi, robotai geri visai, baisu. Šis filmas labai graži vaza, pilna pasenusio gėlių vandens.