Sapnų Scenarijus Apžvalga

Aprašymas: Situacija nekasdieniška – milijonus žmonių visame pasaulyje suvienija… niekam neįdomus dėstytojas. Itin stiprų vaidmenį, tituluojamą komedijos grynuoliu, čia sukūrė žiūrovų pasiilgtas Nicolas Cage. Jo herojus staiga ima visiems sapnuotis – netgi į nuobodžias jo vedamas paskaitas ima plūsti apsimiegoję, bet susidomėję studentai.

Tai yra labai kandus socialinių judėjimų, cancelinimo kultūros, memes, ir žaibiško išgarsėjimo dėl menkniekių satyrinis pašiepimas. Tačiau svarbiausias dalykas, kaip ir Pietų Parkas, Sapnų Scenarijus neturi „geriečių”. Vieni blogi nes negali džiaugtis tuo kuo turi, kiti nes galvoja tik apie save, dar kiti nes nebando net išklausyti kitos pusės. Bendrai beveik visi filmo veikėjai vienas kitus išnaudoją ar manipuliuoja dėl įvairiausių priežasčių. Pagrindinė filmo mintis sukasi apie greitus socialinės medijos išgarsėjimus, tai kaip jie veikia patį žmogų, ir ant kiek tai yra nekontroliuojama. Taip pat čia ir apie vidurinio amžiaus krize ir vertinimą to kas po nosiai. Sapnų Scenarijus tau sako – suprask savo verte, bet ir suprask savo vieta. Čia apie labai daug ką norima pakalbėti, ir daugelis idėjų bei satyros tikrai veikia. Užsidega visi svetimos gėdos jautimo davikliai, bet tu rasi filme kažko kas arba bus ciniškai juokinga arba satyriškai taiklu…

Aktoriai čia atlieką gera darbą, na o turbūt apie tai ant kiek tobulas Nickolo Cage pasirodymas net nereikia sakyti. Prisipažinsiu, turiu silpnybę, jau nuo filmų Face-Off ir Con Air įsimylėjau šį aktorių, jo ekspresijas, ir beprotiškai keistą atsidavimą savo darbui. Tau gali nepatikti Nic Cage pasirodymai bet niekada negali sakyti, jog jis nedavė 100%. Taip ir čia, veikėjas, emocijos, ir klaidos perteiktos tobulai. Ir Nicas tiesiog paskęstą šio beviltiško tik apie save mastančio nevykėlio kailyje. Nors tai nėra vizualiai įspūdingas filmas, jis turi savotiška žavesį ir pateikimą. Sunku būtų Sapnų Scenarijų pavadinti komedija, nors keliose vietose tiesiog „žvengiau” teatre. Čia nėra siaubekas, bet kai kurios vietos priverčiau pasijausti tikrai nemaloniai. Tai toks visų žanrų ir idėjų chaotiškas miksas kuris susideda į nuoseklia visumą pabaigoje.

Turbūt neturiu vienos didelės problemos su filmu, tačiau yra gan daug dalykų kur manau nepavyko įgyvendinto ko norėta ar ne taip gerai viskas susidėjo. Pirma, pats sapnų konceptas, kuris reklamuotas traleryje, ganėtinai greitai pradingsta iš filmo, ir manau, daugelis idėjų vis gi galėjo būti perteiktos būtent per sapnus. Taip pat sapnai buvo ganėtinai paprasti – o taip, juose dėjosi keisti dalykai, tačiau pačiu pateikimu sapnų scenos ne taip ir išsiskirdavo nuo „realių”… na gal tokia mintis ir buvo. Taip pat manau kai kuriems nepatiks tonų skirtumas, kai kuri satyra yra subtiliai pateikiama o kita tiesiog garsiai rėkiama jums į veidą, ir kartais šokimas tarp dramos ir komedijos jaučiasi lyg netyčia būtum pakeitęs kanalą. Labiausiai tai pastebima filmo pabaigoje, kada atrodo viskas tiesiog metama į chaotiška košę ir filmas tiesiog baigiasi… Rekomenduoju tam kas mėgsta keistesnį kiną, tik nesitikėkite šedevro.