Feria

Aprašymas: Dvi seserys supranta, kad jų pasaulis nėra toks paprastas kaip jos visą laiką įsivaizdavo, kai atranda siaubingą paslaptį susijusią su jų tėvais. Greitai įvykiai pradeda įsibėgėti ir ne tik seserų bet ir viso miestelio gyventojų saugumas pakimba ant plauko, ar pavyks sustabdyti tą kas braunasi į mūsų pasaulį iš kitų erdvių?

Kaip man patinka, kad Netflix vis daugėja labai gerų filmų ir serialų ne tik iš Holivudo. Europos ar Azijos šalių kinas dažnai turi pasiūlyti to ko „blockbusteriams” labai trūkstą. Pasakysiu nuoširdžiai gamta ir vietovės čia yra WOW WOW WOW, aš jau pora kartų bilietų ieškojau kada galiu važiuot aplankyti šiuos miestelius ir pakrantes. Bet ne tik grožis daro savo darbą, kostiumų departamentas, pats kameros valdymas, ir aktorių kokybiškas pasirodymas sukuria tikrai aukštos kokybės jausmą. Smagu matyti vis labiau tobulėjantį ir sudėtingesniais istorijas pasakojantį kitų šalių kiną, čia kaip su maistu, skirtingi regionai turi labai skirtingą „Virtuvę”.

Čia toks ir pliusas ir minusas, tai yra veikėjų drama. Daugelį kartų ji veikia, tačiau kuo arčiau serialo pabaiga, tuo labiau veikėjai pradeda tave nervinti, jie tiesiog skundžiasi ir nepatenkinti viskuo kas vyksta. Ta riba tarp suprantingumo ir tiesiog bambejimo pastoviai yra plonytė, ir antroje pusėje stipriai peržengiama. Tai nėra taip kad veikėjai butu vienos natos, ar visada elgtus super kvailai, tiesiog atrodo kai kuriose vietose nori paimti, papurtyti veikėją ir sakyti „Užsičiaupk, prašau tiesiog užsičiaupk”. Ir kaip jau supratote, pradžia daug stipresnė nei pabaiga, teik mistikos tiek veikėju, teik istorijos pradžia. Kaip linksmieji kalneliai tik visada žemyn.

Žinot, aš kartais būnu piktas, bet nu blyn, jei nemokate, ar nesugebate sukonstruoti baisiai ir realistiškai atrodančių monstrų, tiesiog jų nedarykite. O jei norite, slėpkite juos tamsoje, atskleiskite po nedaug kas kartą, esmė ta, kad 90% prastai padarytas CGI sugadina net ir geras istorijas. Taip ir čia, 3 kartus vos nepradėjau juoktis balsu, nes… kaip… kodėl? O kai parodo mūsų pagrindinį monstą labiau nori sakyti „Oj kas čia toks geras demonas, tu, taip tu, gal tau pakasyt už ausytės”, nes jis primena labiau kačiuką negu bet ką kas turėtų tau įvaryti baimę. Ir dar toks dalykas, neužbaik savo istorijos 4toko lygio specialiais efektais, jų nereikia, tikrai, gerai pasakojamos istorijos sukuria baimę neperspausdama jos. Deja čia jaučiasi, kad kūrėjai bando visais būdais tave įtikint kad čia viskas labai „kietai” ir labai „baisiai”.