Ya Boy Kongming Apžvalga

Aprašymas: Muzikos industrija tampa mūšio lauku, kai senovės strategas Kongmingas perkeliamas į šiuolaikinę Japoniją. Jis naudos karinę taktiką, kad savo naująją draugę Eiko paverstų muzikos žvaigžde, o kartu jie gal net ir užvaldys Šibują.

Tai labai „animiškas” anime. Kas ateina su savo pliusais ir minusais. Kai kam visų veido išraiškų, staiga nutinkančių dalykų, ar perspaustų veikėjų gali būti ir per daug. Ir kartais jū būna per daug ir man, bet Ya Boy Kongming atsveria visa tai su labai gera nuotaika. Tikrai, šis anime veikia kaip blogos savijautos naikintojas. Istorijos nepavadinčiau „humoristine” nes net keliose vietose iš teves bando išspausti ašarėlę. Tačiau visi veikėjai ir bendras anime tonas toks lengvas, optimistinis, ir spalvotas. Veikėjų dizainas, muzikos įterpimas į scenas, ir visas techninis pastatymas paverčia Ya Boy Kongming į tikrų tikriausia saldainiuką. Tokį kur gali net be subtitrų žiūrėti ir tiesiog mėgautis.

Didžioji dalis šio anime žavesio priklausys nuo to kaip jums įdomu muzikos kūrimas ir bendrai viskas kas susieją su muzika. Man, pastaruoju metu tiesiog „prilipo” viskas apie muzika, tad Ya Boy Kongming buvo pats tas. Ir kai anime būna tiesiog 10 epizodų iš dalies liūdnoka nes norėtum daugiau, tačiau kartu tai taip smagu, jog nereikia skirti savaičių o viską gali suvalgyti labai gerais „kąsniais”. Bet vienas dalykas – šis anime ne tik apie muzika, nes čia ne tik sužinosi apie dainų kūrimą, bet ir gerą pamoką apie Kinų istoriją gausi. Also, šio serialo intro yra žiaurus „Bangeris” o kai anime dar ir metalo užmeta karts nuo karto, tai taip aš žiūriu tai su kvaila šypsena veide.

Pagrindinė problema mano akimis yra istorijos išdėstymas, nors čia nutinka daug posūkių ir veiksmo, beveik visą pirmą sezonas jaučiasi šiek tiek išsiblaškęs. Kartais sunku suprasti laiko tarpą praėjusį tarp epizodų, o dar blogiau kai laiko šuolis nutinka tarp scenų ir lieki toks – „čia valanda ar savaitė?”. Veikėjai aiškina kaip mažai laiko turi ar kaip juos viskas spaudžia, tačiau tai nelabai jaučiasi pačiame anime. Dar vienas dalykas, dainų kartojimas… čia toks labiau subtilesnis, nes na logiška , kad kai kalba eina apie muzikos kūrimą, tą pačia dainą ar dainos dalį girdėsi vėl ir vėl ir vėl. Tik čia kartais net kelis kart per epizodą pagrojama beveik pilna daina, be jokiu rimtu pakeitimu, ir tada lieki šiek tiek nesusipratęs – daina, gera, bet gal nesiklausome vėl visos. Bet, tai  maži prisiknisinėjimai…