The Sandman Apžvalga

Aprašymas: Epinis fantastinis serialas, pasakojantis apie Morfėjų, svajonių karalių, kuris po metų įkalinimo leidžiasi į kelionę per pasaulius, kad surastų tai, kas iš jo pavogta, ir atkurtų jo galią. Filosofija persmelkta lėta istorija apie gyvenimą ir mirtį.

Techniškai – viskas gerai. Aktoriai neblogi, nors negalėčiau pasakyti jog kažkuris pasirodymas labai įstrigo, na gal tik Liuciferio. Tačiau Gwendoline Christie ir taip yra viena mano mėgstamiausių aktorių. Muzika, kameros darbas, grimas, viskas padaryta kokybiškai. Kai kurie epizodai ypač parodo spec efektus ir kūrybiškumą iš gerosios pusės. Ir maždaug puse šio serialo buvo būtent to ko ieškojau iš The Sandman – įdomi, filosofinė, ir vizualinė kelionė po mokslines ir religines idėjas. The Sandman sukuria įtraukiantį pasaulį, įdomią šeimos dinamiką, ir net kelis kart gali jums apsukti galvą.

Tačiau, negaliu nelyginti šio serialo su originaliu The Sandman (komiksu). Viskas čia jaučiasi per daug…hm, teatriškai. Lyg serialas pasirinktų netinkamas vietas kur sukoncentruoti, ar skirtų per daug laiko paprastom scenom. Bendrai serialas tiek veikėjų tonu tiek veiksmais gali jaustis labai… apsimiegojęs. Žinoma originalus komiksas turėjo daugiau laiko viskam išvystyti, bet kas keista nors pati istorija juda labai lėtai, idėjų sukrauta net per daug. Visas serialas dėl to jaučiasi išsiblaškęs, skirdamas daug dėmesio vieniem dalykams pradžioje ir tada juos pamirštantis. Ar tai labai blogai? Ne, bet tas konkretumo nebuvimas gali priversti žmones tiesiog pamiršti apie The Sandman.

Čia labai asmeninis dalykas – bet The Sandman jaučiasi tiesiog „lame”, toks nei šioks nei toks. Iš dalies… tikėjausi iš šio serialo tik dviejų dalykų – įdomių filosofinių minčių, kurios buvo originale, ir įkvepiančių vizualu. Šiek tiek to gavau, tačiau greit praradau viltį. Tos filosofinės idėjos arba pateiktos ne taip arba neduota pakankamai laiko joms įsišakoti. Na ir pačios mintys, aišku 1990 buvo daug „šviežesnės” nei 2022, bet manau daugelis problemos yra netoks pateikimas. Gal tai tik man. Bet, kas labiau „raižo” akis tai spec efektų nebuvimas arba jų kokybė. Tiesiog pažiūrėkite pragaro pateikimą ir manau suprasite apie ką kalbu. Šioje vietoje būtų labai padėjęs stipresnis stilizavimas arba daugiau praktinių efektų. Visa aplinka jaučiasi lyg būtų tiesiog maža erdvė su žaliu ekranu…