The Guest Apžvalga

Aprašymas: Vaikinas, vardu Deividas pasirodo prie ponios Peterson namų durų slenksčio su kuprine daiktų bei prisistato esantis moters sūnaus, kuris žuvo kare, artimas draugas. Vaikinas netgi tiksliai pirštu parodo nuotraukoje, kurioje kartu su moters sūnumi jie abu šypsosi devedami karinėmis uniformomis. Deividas papasakoja moteriai, kad kartu su jos sūnumi tarnavo Afganistane ir jis čia atvyko tam, kad perduotų jai paskutinius jos sūnaus žodžius. Moteris jį priima pagyventi į savo namus, tačiau Deivido pasirodymas miestelyje sukelia nemalonumų ir netgi nepaaiškinamų mirčių.

Šio filmo konceptas šiek tiek primena senus slasher tipo siaubo filmus. Na pamenate tuos kur 32 kartus pabaisa nužudoma, bet filmo gale vis tiek kažkur išlenda ranka. Taip turbūt geriausiai pavadinčiau šį filmą – pusiau romantinis trileris su slasher siaubeko pabaiga. Ir jausmas kai viskas „prasideda” yra šiek tiek keistoka, tai ne kraujais apsidrėbęs monstras o veikėjas kurį atrodo bent kažkiek pažinojai. Šiam visam projektui būtina buvo aktoriai kurie sugebėtų perteikti šias dviprasmes emocijas ar toną, ir galiu pasakyti, kad beveik visi jie atlieka tikrai gerą darbą. Bet vakaro žvaigždė aišku yra – Dan Stevens – jis sugeba būti kartu ir draugiškas ir tas veikėjas kurio kiekvienas žodis atrodo slepia kažką negero. Jis puikiai veikia kaip sociopatas kuris vis labiau ir labiau veržiasi į kitų veikėjų pasaulį.

Nors negaliu sakyti, kad kameros darbas ar lokacijos kažkuo nustebino tačiau viskas sukonstruota gan kokybiškai. The Guest pavadinčiau B klasės filmu – mažesnis biudžetas, paprastesni aktoriai – tačiau įdomesnės ir labiau eksperimentuotinos idėjos. Tad veiksmo scenos čia visai įdomios tačiau tikrai nesitikėkite John Wick lygio triukų ar sprogimų. Istorijos prasme tai gan įstringantis filmas, ne vien dėl savo idėjų, bet ir dėl to jog viso filmo metu nenustojamai verdą įtampą. The Guest jau nuo pirmų minučių parodo, jog kažkas čia ne taip, o tu tik lauki, ir lauki…. O kai prasideda, na pavadinčiau, antra filmo dalis, realiai žiuri skirtinga filmą. Ir aš asmeniškai tokių žanrų miksų norėčiau daugiau.

Sukonstruoti tokį temų ir idėjų miksa nėra lengva, manau tai turime visi pripažinti. Tad kelios filmo vietos jautėsi ne taip subalansuotos ir truputį pasimetusios, lyg vidurį minties režisierius būtų surikęs – „o dabar… viską linksmiau”. Kai kurie veikėjų sprendimai gali būti keistesni, kai nori rėkti – „Tiesiog Bėk”, bet jie turi visai kitokių planų. Taip pat didelė dalis šio filmo sėkmes priklausys nuo to ar pagrindinis aktorius bus jums įtiktinai „monstriškas”. Nors čia tikrai ne minusas, tačiau The Guest istorija gan blanki, kai pasibaigę jautiesi toks, emociškai išsunktas, bet pažiūrėti vis tiek rekomenduoju.