Spider-Man: No Way Home

Aprašymas: Dabar paaiškėjus Žmogaus-voro tapatybei, Piteris prašo daktaro Streindžo pagalbos. Kai burtai nepavyksta, pradeda pasirodyti pavojingi priešai iš kitų pasaulių, verčiantys Piterį atrasti, ką iš tikrųjų reiškia būti Žmogumi-voru.

Holy Crap, va taip va reikia užbaigti trilogiją, ir net ne tai, kad trilogiją, čia kaip ir užbaigiami tiek seni Spider Man filmai tiek Amazing Spider Man istoriją. Tad jei matėte originalą su Tobiu kai dar buvote maži pypliai, čia bus gera bet ne perspausta nostalgiška kelionė. Kas labai patiko tai tai, kad kūrėjai atrodo nuoširdžiai myli šiuos veikėjus, jie nepraranda savo žavesio ir nebijomą pasišaipyti iš kiek kvailesnių visos šios sagos istorijos posūkių. Kiekvienas, net ir Amazing Spidere Man’as, gauna pakankamai charizmos ir dėmesio…

Filmas labai spalvotas ir tikrai smagiai susižiūri, o kai dar pridedi Daktara Streindža su savo pasaulio laužymais, tampa labai smagia patirtimi, tarkim kino teatre. Ir nors kartais muzika atrodo truputį per daug pompastiška, bendras produktas labai malonus akiai. Plius daugelis veiksmo scenų, nors ir greitos, tačiau vis vien gerai apšviestos, tad iš tikro gali pasimėgauti kovos scenomis kurios parodo kodėl vis dėl to mūsų herojus yra toks „kietas”.

Galbūt vienintelė filmo problemą tai jo dydis ir ilgis, nors pradžia ir pabaiga atrodo labai gerai sulimpa, tačiau vidurys jaučiasi truputį ištemptas ir labiausiai pamirštama filmo dalis. Taip pat pačių blogiukų yra žymiai per daug, ir ne visi gauna pakankamai laiko ar vietos iš tiesų pasirodyti, tad vieni jie jaučiasi kaip pilni veikėjai, kiti tik „monstrai” kurie nelabai turi čia ką veikti. Galbūt susikoncentravimas tik į kelis priešus, būtų padėję visai tėkmei.