Kengan Ashura

Aprašymas: Nedrąsų senuką pirmininkas pasikviečia tapti Tokitos Ohmos, aukštos kvalifikacijos kovotojo, kuriam rūpi tik kova ir pergalė Kengano rungtynėse, vadovu. Tačiau draugystė tarp šių atrodo nesuderinamų žmonių gali tapti viena didelę problemą visiems šio turnyro dideliems žaidėjams.

Taigi, įsijungi gan keistai atrodantį kovų anime, kovų anime būna gan paprasti bet dažnai neprasti. Šis atrodo gan kvailokai, turi stiprų humoro jausmą ir keistai besidėliojančia istoriją. Tada sau sakau, wow, kaip čia viskas kvaila, tikrai nežiūrėsiu toliau, bet vis tiek negali nustot žiūrėti. IR TADA supranti kad čia jau antro sezono pabaigą ir tu įsikabinęs į ekraną rėki kartu su veikėjais, nes pykšt pokšt ir tu pasirodo mėgsti beveik visus veikėjus. Bet kas mane nugalėjo šitoje istorijoje tai 2 dalykai – Korporacinis aspektas ir kovos stiliai. Nors šios kovos ir yra perspaustos ir ekstremalios, beveik viski veiksmai, pasipriešinimai, ir kiti judesiai yra paremti realiais kovos menais, realiomis praktikomis, ir tai duoda tam tikrą jausmą jog šis pasaulis būtų realus ir galėtų egzistuoti. Antra nemaniau, kad pridėję prie istorijos korporacijų espionažą ir verslą į būtent kovų anime gausime kažką įdomaus. Bet tai suveikė ne tik gerai tai ir privertė pamėgti Kazuo ir jo problemas, kuo mažiau tikėjausi tuo daugiau šis anime įnešė veiksmo, širdies, ir humoro.

Vėlgi, pradžioje atrodžiusi gan prasta 3D ir 2D animacijos maišalas, antram sezone sugebėjo ne tik lipti prie viso stiliaus ir veikėjų, tačiau ir parodyti net labai „skaudžių” kovų. Žinote, tos scenos kur tenka primerkt akį ir įtraukti pro burną orą, sakydamas „nu rūpus miltai… turėjo skaudėt”. Veikėjų dizainai irgi svyruoja nuo, hey jis paprastas žmogus, iki tokie plaukai yra fiziškai neįmanomi, bet visi turi savo charakteristika, tikslus ir labai dažnai, tiesiog žmogiškesne pusę. Na yra ir tų kurie tiesiog manę gąsdina. Bet animacija yra viena, matot čia ne tik, kad pačios serijos turi gera muzikinį takelį, ne… čia kiekvienas kovotojas turi savo teminę dainą, ir 80% šio serialo dainų jau yra mano playliste. Kai viskas, tiek animacija, tiek veikėjų dizainas, tiek muzika susideda į vieną, tai atrodo reikia laikytis už kėdės ir pats tuoj pašoksi sakydamas – „smūgiuok kairę, smūgiuok kaire!”

Būsiu teisingas, kartais, kad ir kaip gerai atrodytų pats anime stilius, kai kurios vietos veikia ne taip gerai, ir atrodo šiek tiek „apleistos”. Tas pats gali jaustis su bendros istorijos išdėstymu, nors buvau patenkintas taip kaip užsibaigė antras sezonas, iki tol kai kurios vietos jautėsi labiau išplėstos nei kitos. Tai nesudarė itin didelių problemų, gal labiau tik tai, kad ir apie tuos dalykus norėjai daugiau sužinoti. Pačiu humoro stiliumi ir istorija šis anime nebus visiem, kažkam tai gali būti truputį per daug perspausta arba gal net per lėkšta. Bet jei nori kažko labai neįpareigojančio, kur pusę laiko veikėjai vienas kitam daužo „veidus” rekomenduoju išmėginti Kengan Ashura.