Home Sweet Home Alone

Aprašymas: Susituokusi pora bando iš neklaužados vaiko atgauti vertingą palikimą kuris gali išgelbėti jų namus. Tačiau mažasis neklaužada nėra linkęs laisvai užleisti savo namų naujiems vagims.

Ne, nu rimtai, ką galima pasakyti apie filmą kuris viską padaro blogiau negu originalas. Ir čia juk ne kokia trečia ar ketvirta dalis kur tiesiog bando plėsti visata, ne čia turėtų būti naujas startas, tas kur priverčia jus norėti ir kitais metais susitikti su šiais veikėjais. Deja šitų veikėjų nenoriu daugiau niekada gyvenime sutikti, jie ant tiek neįdomūs. Visi aktoriai atlieka gera darbą, tačiau visi jie yra tokie nemėgiami ir tiesiog nesmagūs veikėjai, kad viska jaučiasi, net nežinau, per daug realistiška, lyg nežiūrėtum smagios kalėdinės komedijos o labiau kriminalinės dokumentikos atkūrimą mokyklos spektaklį su tėvais.

Sunku tiesiog pasakyti šitas filmas neturi „širdies” ar jokios „dvasios”, nes tai nedaug ką galėtų kažkam sufleruoti. Tačiau nebėra tų kalėdinių spalvų, nebėra muzikos kuri užvesdavo, nebėra tuo nuoširdžių emocijų ar keistų istorijos posūkių. Viskas jaučiasi taip „Gamykliniai” arba „Stock”, kad tiesiog atrodo kiekvienas prie šio filmo dirbęs žmogus tiesiog atėjo atliko savo darbą ir iškeliavo namo, jokios meilės ar noro sukurti kažką tikrai „gero”.

Nu bet tu jopšikmat, nu kaip taip nepataikyt su idėjomis, net… net keista. Pagrindinė pirmo filmo idėja yra tai, kad matyti kaip Kevinas sužaloja du kvailus ir kompetentingus plėšikus buvo smagu, dėl to, kad jie buvo kvaili ir žiūrovų akimis jie to nusipelnė. Bet kai tu pradedi duoti savo plėšikų versijoms daugiau ekrano laiko ir kaip pradedi juo rodyti kaip „panašius į mus” staiga tas dažų kibiras į veidą nebe atrodo taip juokingai.