Groundhog Day

Aprašymas: Pitsburgo orų pranešėjas Filas Connorsas atvyksta į mažą miestelį, kur jam reikės atlikti patį bjauriausią ir seniai atsibodusį darbą – komentuoti Švilpiko dienos įvykius. Tai tokia diena, kai pasitvirtina beveik visi Merfio dėsniai. Kai nesiseka, tai nesiseka…Filas yra priverstas nakvoti taip nekenčiamo miestelio viešbutyje. Atsibudęs, jis pastebi, kad tai ir vėl Švilpiko diena. Kitą rytą ir vėl tas pats, tas pats ir tas pats. Vargšelis Filas eina į tas pačias vietas, bendrauja su tais pačiais žmonėmis ir daro tuos pačius dalykus kiekvieną mielą dieną.

Ką galiu pasakyti apie šia istoriją tik tai, kad dabar visi filmai su laiko kelionėmis ir pasikartojimais yra vadinami „Kaip švilpiko diena, tik…”, tad manau tai jau pasako kaip ši istorija yra prieinama ir kokia įtaka turėjo visai POP kultūrai. Ir šis dalykas yra esminis, nors viskas ir yra susieją su laiku, niekas nesigilina per daug į tai, tai ne filmas apie „kaip ar kodėl taip galėtų vykti”. Ne, tai istorija apie šiknių kuris užstrigęs laiko kilpoje turi suprasti save ir patobulėti kaip žmogus, argi ne visi norėtume tokio šanso?

Nežinau ar tai bus labai logiška, bet šį filmą pavadinčiau labai „šiltu”, ironiška kai filmo veiksmas vyksta žiemą. Tačiau visi veikėjai, spalvos, apšvietimas, ir pati istoriją turi tokį pozityvų ir švelnų jausmą. Lyg sėdėtum su šeima sekmadienio rytą prie televizoriaus ir kapotum baltą mišrainę. Bet kartu viskas nėra perspausta, veikėjai yra ciniški, ir kartais vienas kita užknisa, bet filmas dėl to turbūt ir turi savo whollsome quality.

Vienintelis dalykas kas man ne taip patiko tai dalis filmo vidurio, tiesiog tai gali truputį jaustis užtemptą ar gan vienodą. Be to pirmą kartą žiūrint ši dalis atrodo esanti visur išsitaškiusi, tačiau artėjant pabaigai filmas vėl susiima ir užbaigia pasirodymą tikrai labai gerai.