Edge Of Tomorrow

Aprašymas: Kaip jaustumėtės jeigu patekus mirčiai į rankas jums būtų suteiktas dar vienas šansas pasirodyti geriau? O jeigu tai pasikartotų ne vieną kartą? Į tokią dilemą pakliuvo ir pagrindinis herojus, kuris žuvęs karo lauke prabunda karui artėjant. Kiek reikia ištobulinti savo įgūdžius, kad pakeistum savo ir kitų lemtį?

Okay, aš pasakysiu taip, paimat Tomą Cruzą-Kukurūzą ir scenarijų iš „Švilpiko Dienos”, tada pridedate ateivių ir daug, daug sprogimų. Ar man dar reikia kažką sakyti? Didžioji šio filmo dalis yra nesustojami linksmieji kalneliai, pilni veiksmo ir gan „smagių” pagrindinio herojaus mirčių. Bet veiksmas, mmmm, veiksmas toks kurį norisi žiūrėti ant kuo didesnio ekrano, nes jis tikrai „saldžiai” padarytas. O manau visiem aišku, kad veiksmo filmuose Tomukas tikrai neblogai pasirodo, bet ir pagalbiniai aktoriai tikrai čia nenuvilia, ypač Emily Blunt kuri turėjo atlikti gan sudėtinga vaidmenį visoje istorijoje.

Asmeniškai filmo pradžia yra stipresnė už antrą pusę, manau tai yra dėl to, kad kartu aiškinantis kaip ir kas čia vyksta labiau susitapatini su pagrindiniu veikėju. O ir patys kariniai daliniai bei puolantys ateiviai atrodo tikrai gerai ir sukuria tiesiog chaosą mūšio lauke. Tačiau filmas nėra vien tiktai pykšs pokšt, dažnai sustojama kad „suvirškintum” viską ką matei lig šiol ir, kad veikėjai galėtų paaiškinti daugiau taisyklių.

Filmas kai kuriomis vietomis jaučiasi labai „standartiškas”, po kurio laiko, labiau link pabaigos, viskas būna kaip ir aišku ir atrodo pati istoriją prarandą tą pagreitį kurį turėjo. Daugelis laiko manipuliacijų antroje pusėje nelabai ir pasirodo, o ir patys ateiviai dabar pradeda vadovautis klasikinių „Sunaikink vieną ir laimėjai karą” strategijų. Nors pradžioje jauteisi lyg sužinotum ir patirtum viską kartu su pagrindiniu veikėju, prie pabaigos atrodė, kad jau viskas žinomą arba mes nebežinome tiek kiek žino mūsų pagrindinis veikėjas. Kas šiek tiek išspirią iš filmo pasaulio…