Boss Level

Aprašymas: Buvęs specialiųjų pajėgų agentas yra įstrigęs laiko kilpoje ir vėl ir vėl išgyvena savo mirtį. Kad išvengtų baisios situacijos, jis turi susekti atsakingus asmenis ir juos sustabdyti. Tačiau ne viskas čia paprasta, nuo pat pirmų kiekvienos dienos akimirkų mūsų herojus yra nuolatos užpuldinėjamas įvairiaspalvių žudikų kurių tikslas ilgai lieką paslaptyje…

Pabaiga ateina labai netikėtai, na tiksliau filmas savo istorija pilnai papasakoją, bet tiesiog manai, kad bus dar kažkas. Veikėjai irgi nėra per daug sudėtingi, tačiau to kas čia yra užtenka susidaryti bendra vaizdą. Turbūt didžiausias nusivylimas buvo pradžia, bet tik dėl to kad filmas naudoją senų video žaidimų estetiką, ir tikrai galvoji, kad tai bus kažkuo daugiau su tuo susieją. Ir nors filmas kaip ir „surišą” žaidimus prie šios istorija, iš tikro tikėjausi pamatyti video žaidimų taktikas ar tropus, ar bent kažką daugiau negu „argi tai neprimena video žaidimo”.

Filmas aiškiai turi vieną idėja kuria nori parodyti, kas jei būtum užstrigęs toje pačioje dienoje tik kiekvieną kartą tave bandytų nužudyti daugybę žmonių. Visas filmas ir sukasi apie tai ką veikėjas bandytų daryti, kaip jis bandytų iš to ištrūkti, ir kas už viso to slypi. Ir čia pilnas pedalas ant veiksmo, nuo mašinų gaudynių iki kovų su kardais, čia rasite visko, ir daugelis viso to tikrai kokybiškai padaryta. O ir patys aktoriai duoda visa 100% savo rolei, tad kai pamatai cigarus rūkantį blogiuką kuris tiesiog išvaizda klykia „Hey, aš blogietis” supranti kad čia filmas sukurtas tiesiog dėl linksmos idėjos.

Bet ne viskas čia vien tik apie sprogimus ir pew pew, filmas gan dažnai sustoja tam, kad parodytų daugiau apie tai ką veikėjai jaučiau. Na gal čia net labiau istoriją apie vieną žmogų ir tai ką jis prarado gyvenime, vis sukdamasis ratu ir suprasdamas ko iš tiesų norėjo. Per didelės emocinės veikėjų arkos nesitikėkite, bet bendrai filmas jautėsi gan nuoširdus ir neperspaustas.