Šį kartelį nusprendėme apsilankyti Etno Dvare, įsikūrusiame prekybos centre Molas. Nepastebėti – tiesiog neįmanoma. Patogus susisiekimas autobusu, didelė stovėjimo aikštelė ir viskas, ko tik gali prireikti prieš ar po vakarienės, na tipiškas prekybos centras. Norint restoraną pasiekti patogiau, siūlytume automobilį statyti kitoje automobilių aikštelės pusėje, priešingoje nei maxima parduotuvė. Bet ne apie parkavimą čia susirinkom pakalbėti.
Etno Dvaras Apžvalga – Aplinka 4/5
Etno dvaras – tvarkingas, jaukus, močiutės sodybą primentis restoranas. Sienas puošia dailūs piešiniai, ornamentuotos lėkštės. Viską supa šilta lempų bei dienos šviesa, sklindanti per, į nedidutę terasą žvelgiančius, langus.
Čia stengimasi išlaikyti lietuvišką senolių stilių visur, tiek sienų piešiniuose, tiek iš šiaudų sukonstruotuose meno kūriniuose. Viskas gražu ir švaru, tad labai daug apie volioti tą pačią idėją reikalo nėra.
Etno Dvaras Apžvalga – Aptarnavimas 5/5
Aptarnavimas labai šiltas, sakytume, ūkiškas toks ir gana greitas. Neteko ir varnų per langą pradėti skaičiuoti, kai maistas jau garavo ant mūsų stalo, nors restoranas tikrai nebuvo tuščias ir prieš atsisedant dar teko paieškoti vietos.
Padavėjos be galo malonios, tvarkingos. Vis praeidamos nuoširdžiai pasidomi ar nieko netrūksta, ar viskas buvo skanu, ar norisi pakartoti ir užduoda dar daug daug klausimų, tačiau šie niekada nebūna įkyrūs, priešingai, pasijunti laukiamas, svarbus. Visai kaip močiute tave pamačius kotletų puoda kaisdavo, taip ir čia.
Bendrai visą aptarnavimą apbūdiną vienas žodis – Nuoširdumas. Geram aptarnavimui nereikia išsiknisinėti, sekundžių tikslumu kažką daryti, užtenka jaustis laukiamam o ne kaip dar vienam numeriukui valgyklos eilėje.
Etno Dvaras Apžvalga – Maistas 4/5
Čia užsukame jau ne pirmą kartą. Kas patraukia mus grįžti? Maistas čia dar niekad nenuvylė. Porcijų dydžiai visada puikiai pripildo pilvą, ir nereikia sukti galvos, kad kainos numaus paskutines kelnes.
Smagu tai, jog šiame restorane galite rasti tikrai daugiau “gaiviųjų” gėrimų pasirinkimų ne vien “Kalnapilis” ar “Švyturys”, kaip gal daugelyje vietų įprasta. Taip pat likome labai maloniai nustebinti paragavę naminių tyrių arbatų. Favoritu tapo aviečių tyrės arbata su imbieru ir medumi. Puikus gėrimas vėsiai dienai ar norint sušildyti sužvarbusią dūšelę.
Kijevo kotletas – toks koks ir priklauso, sviestelio viduje pakankamai, mėsa gerai iškepusi. Tikrai skaniai apskrudusi išorė. Pridurti daugiau ką ir sunku. Kiaulienos sprandinės muštinis – mėsytė minkšta ir sultinga. Prie jos puikiai dera pateiktas padažas, bei rauginti agurkai, tik jų norėtųsi truputėlį daugiau (kas atsisakytų daugiau agurkėlių…). Šiek tiek sutrikdė mus troškinti raudonieji kopūstai. Gal tai netikėtas derinys, o gal tai tiesiog ne mūsų skoniui. Šiltas salstelėjęs kopūstas šį kart nebuvo vakaro žvaigždė.
Varškės pyragas buvo gaivus, tačiau turi stiprų riebios varškės skonį, tad tiems, kurie labiau mėgsta sūrio tortus ar desertinę varškę, gali pasirodyti kiek neįprasta. Silkės užkandis, kuris labai tinka į kompaniją pyragui, atkeliavo su virtomis, skaniai pagruzdintomis bulvėmis, grietinę, šiek tiek šviežių salotų ir gausesnę krūvelę mėlyno svogūno. Lengvai marinuota, ne per sūrį ir actu nepersigėrus silkė, vienam iš mūsų, tapo šios vietos favoritu.
Kepti agurkai – labai įdomi kombinacija. Norėtųsi kiek mažesnių agurko gabalėlių, palengvintų valgymą ir būtų kiek lengviau pasidalinti su kitai. Šaltibarščiai – tai, ko ir tikiesi. Ne per tiršti ir nepraskiesti vandeniu. Kainos ir porcijos santykis visada bus jūsų pusėje. O šauniausia tai, jog čia nereikės klausinėti tokių nesąmonių, kaip “ar šaltibarščiai pas jus tik sezono metu būna?”. Čia šiuo patiekalu galima mėgautis visus metus, kaip ir priklauso tikram Lietuviško maisto restoranui. priklauso
Cepelinai (Dzūkiški) – ne patys skaniausi, kokius tekę valgyti, tačiau tikrai gavo aukštą poziciją sąraše. Valgant šį patiekalą nesijaučia perdėto krakmolo, miltų ar kitų dažnai sutinkamų klaidų. Mėsa minkšta, gardi ir cepelinuose jos nepagailėta. Gerai turiu truputi pakeisti temą, mano tetukas visada mėgsta išbandyti Karką kiekviename restorane kur ją tik galima rasti. Tai turbut gennesąmoniųeliausias sprendimas dėl maisto, juk tokiu būdu gali palyginti vietą pagal tiek „Kiek kauliuko palieka”.
Tiesiog norėjau pasakyti kodėl tėtuko nuomonė visada teisi būna. Deja spėjome nufotkinti karkute tik su telefonu, tada atsiprašome už kokybę 😀 Šio patiekalo užteks net ir labai mėgstantiems pavalgyti. Nors karka ir su kaulu, nusiminti nereikia, mėsos ant jo tiek, kad sunku ir įveikti, o dar juk šalia ir puikiai derantis garnyras laukia. Tikrai ne didžiausias kalnas maisto, tačiau turėsite tikrai pasistengti suvalgyti.
Etno Dvaras Apžvalga – Kaina 4/5
Balansas tarp kokybės ir kainos tikrai neblogas. Porcijos didelės, tad pilvams užkišti tikrai užteks. Maistas paprastas, bet tikrai neprastas. Užsukti čia pietums ar maloniai bei sočiai vakarienei su šeima tikrai verta.
Maisto sąskaita:
Kijevo kotletas – 6,95€
Kiaulienos sprandinės muštinis – 7,95€
Varškės pyragas – 3,35€
Silkės užkandis – 3,95€
Kepti agurkai – 3.50€
Šaltibarščiai – 3.55€
Cepelinai (Dzūkiški) – 5,45€
Karka – 11.95€
Iš viso: 46,65€.
Etno Dvaras Apžvalga Verdiktas – 17/20
Visko reziume, čia jauku ir tikrai vertą užsukti jei seilė pradedą tysti pagalvojus apei cepelinus, žemaitiškus blynus, ar didelę karką. Čia tikrai nerasite „naujovių”, tačiau labai smagu paragauti patiekalų įtrauktų į „Kulinarinio Paveldo” fondą. Tad jei pavargai nuo maco suspaustų burgerių, čia gali atsipalaiduoti ir užkasti kažko tikrai „Drūtesnio”.
