ASTRAVIJOS ZENOFILDOS SLAPTAS DIENORAŠTIS

ASTRAVIJOS ZENOFILDOS SLAPTAS DIENORAŠTIS

Taigi kaip pirmoji savo 3-ju draugu rate gavau skiepą, taip, ta baisu – kuris žudo žmones negailestingiau nei virusas. Siaubas. Nusprendžiau tiems 2.5 draugams ir porai bendradarbių padaryti lengva atpasakojimą apie savijautą. Šis tekstas galimai bus suskirstytas į labai neaiškius skirsnius – IDK nemoku rašyt.

Veiksmas iškart po: nieko, visiškai nieko. Įduria adata, nors nieko nejaučiau tai gal net neįdūrė??? Siunčia palaukti 15min ir stebėt ar nepasireikš mirti nešantys trombai. Sėdžiu ne viena, su mama, smagiai, bet nervingai bazarinam nes kas jei visi teisus ir mirsim??

BTW kudos visiem kurie suplanavo skiepijimo procesą – liiit! Patogu, smagu, lengva suprast – 6 žąsys iš 5 riebaluotu lašiniu!

Nemirėm, varom namo. Važiuojant namo beveik niekas nesikeičia, tik toks jausmas kad akys jungia power saving režimą ir 20% mažina sąnaudas. Tada užsimanau pyrago – ne ne čia normalus bruožas.

Vakare neypatingai traukia miegas, bet jau laikas….

Netikėtas nakties veiksmas. Dar kaip ir miegu, bet jau pradeda keisti jausmai valdyti mane iš vidaus. Šalta, brttttt, karšta, bet šalta, staiga apima dantis kalent verčiantis drebulys. Jaučiuosi lyg man suleistas mikroschemos pradeda nulaužinėti mano smegenų kodą.

Jokes on them, tinginystė senokai nulaužė kodą ir utilizavo viską iš vidau, nepaeis….. Šalta, labai norėčiau pasiimt dekį, dar, brtttt nu taip šalta, kad įsitempi kaip prieš suvokdamas kad tas BMW iš šalutinio kelio lekia tau i šoną. Taip pat pradeda laužyti dantis ir kaklą – ne juokai yra dantys, nes labai brangiai kainavo….

Pirma geniali idėja – atimti kaldrą iš draugo ir jis turės atsikelt pasiimt dekį – nee per daug žiauru…gal jį pakelt, kad man paduotu kaldrą?? Ta nelemtą kaldrą.

Varkė – pabandau – nepavyks. Bet gimsta kita idėja papasakot šita istorija ir sukaupus visas jėgas pasiimu dekį nuo kojūgalio ir telefoną nuo žemes. Saugus šiltas kokonas, įlendu į jį kaip į Igloo ir šildau savo kvėpavimu. Drebulys nurimsta, ištrykšta džiaugsmo arba žiovulio ašara, beveik nematydama imu rašyt šita keverzonę nes gal įgavau slaptu galiu???

Ne, visus bajeriu pamiršau ir kai pradėjau rašyt su idėja: eina sau kaip nustebs visi kad rašyt moku ir kokia as funny iki meh… O kai viskas nurimo užsimaniau į tuoletą Dabar svarstau ar verta eit, dar ranka skauda. Visgi einu, ir bandysiu toliau savo Igloo miegot, matysim. Dar pakeliui kolos užgersiu, kad vėl užsimanyčiau.

Ryte būtinai patikrinsiu ar internetas pagerėjo, tiesa pasakius vakare modemas nugrybavo ar persikrovė – tai galimai veikia.

 

Turi savo “Dienoraštį” į kurį vis parašai kokią “nesamonę”? Atsiūsk ją mums ir galbūt įmesime ją į savo blogą.

Prisidėti prie diskusijos

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Social Share Buttons and Icons powered by Ultimatelysocial